Šilumos siurbliai yra itin efektyvi energijos konversijos technologija, kuria galima kelti šilumą iš mažesnės temperatūros vietos į didesnės temperatūros vietą naudojant mažą kiekį išorinės energijos. Jie naudojami šilumos tiekimo sistemose, pavyzdžiui, patalpų šildymui ir vėsinimui.

Šilumos siurbliai veikia panašiai kaip šaldytuvai, tik atvirkščiai. Jie perima šilumą iš išorinės aplinkos (pavyzdžiui, iš dirvoje esančio vandens, oro ar grunto) ir naudoja šią energiją šildymui. Šilumos siurbliai gali būti efektyvesni nei tradiciniai šildymo metodai, nes jie naudoja mažiau elektros energijos šilumai gaminti.

„Bivalentinė talpa”, jei ji yra susijusi su šilumos siurblių kontekstu, gali būti susijusi su dviem skirtingais šildymo šaltiniais, kurie gali dirbti kartu siekiant optimalaus efektyvumo. Šiandien daugybė šilumos siurblių sistemų gali veikti „bivalentiniu” režimu, naudodamos šilumos siurblį kaip pagrindinį šildymo šaltinį, kai lauko temperatūra yra pakankamai aukšta, ir perjungdamosis į antrinį šaltinį, pavyzdžiui, dujas ar elektrą, kai temperatūra nukrinta žemiau tam tikro taško. Ši sistema leidžia pasinaudoti abiejų technologijų privalumais ir užtikrina patikimą šildymą nepriklausomai nuo išorinių sąlygų.

Tokio tipo sistemose „bivalentinė” gali reikšti, kad sistema gali dirbti naudodama du skirtingus energijos šaltinius pagal poreikius. Pavyzdžiui, kai lauko temperatūra yra pakankamai aukšta, sistema veikia kaip šilumos siurblys, o kai temperatūra yra per žema efektyviam šilumos siurblio veikimui, sistema gali automatiškai persijungti į antrinį šaltinį, pavyzdžiui, elektrinį šildytuvą.

Taigi, „bivalentinė talpa” gali būti naudinga funkcija šilumos siurbliuose, leidžianti šiems prietaisams veikti efektyviau ir patikimiau esant skirtingoms išorinėms sąlygoms.